Šiame skyriuje rasite ramuvos pėdsakus – jos darbus ir žmones įamžinusių laikraščių bei žurnalų straipsnių, knygų aprašus, nuotraukas, vaizdo įrašus, nuorodas į interneto tinklalapius ir panašiai.
Siūlykitės į talką, siųskite turimą medžiagą adresu
Straipsniai periodikoje ir interneto svetainėse
Girininkienė, Vida. Apsivalymas ar valymas? : [Pasakojama apie VU ramuvos ištakas – universiteto Istorikų būrelį, Ilges (Vėlines) prie Karmazinų 1968 m. rudenį, Kraštotyros dienas universitete 1969 m. lapkritį, minimi Jonas Trinkūnas, Česlovas Kudaba, Vidimantas Kučas ir kiti.] Literatūra ir menas, 2018, sausio 12. Iliustr.
Genienė, Virginija. „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė: „Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus“ : [Pasakojimo apie Joną Trinkūną ir Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“ pradžioje minima VU kraštotyrininkų ramuva, Tverečiaus ekspedicija 1971 m.] Valstiečių laikraštis, 2018, gegužės 30, p. 13–14. Iliustr. (Perspausdinta: Alkas.lt (virtualus), 2018, birželio 4. Iliustr.)
Seliukaitė, Irena. Kraštotyros judėjimo šimtmetis: 1918–2018 / Parengė Juozas Šorys : [Kraštotyros judėjimo šimtmečiui skirtoje konferencijoje skaityto pranešimo pagrindu parengtas straipsnis, kuriame iškeliama ir VU kraštotyrininkų ramuvos reikšmė: „Ramuvos veikla vertintina keleriopai: ji ne tik surinkta vertinga medžiaga praturtino Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos institutų, Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos archyvus, bet ir tapo nepaprasta jaunimo auklėjimo mokykla. Sovietmečiu veikė nemažai alternatyvių judėjimų, pavyzdžiui, žygeiviai, kurie daugiau keliavo, rūpinosi savo krašto pažinimu. Bet dabar mane šiek tiek trikdo, kad tokio pobūdžio organizacijų vadai ir dalyviai dedasi dideliais patriotais ir valstybės kūrėjais, nes savo apimtimi, svarba ir prasme Ramuvos veikla juos toli lenkia. Išėjusieji visapusiškai patriotišką, tautiškai orientuotą Ramuvos mokyklą ir dabar yra aktyvūs folklorinių ansamblių vadovai, mokytojai, įvairios etnokultūrinės veiklos organizatoriai, kultūrininkai, žurnalistai, tyrinėtojai.“]. Liaudies kultūra, 2018, Nr. 5, p. 34–47.
S. Tumėnas: „folklorininkai ir žygeiviai sovietmečiu buvo tylieji rezistentai, Sąjūdžio šaukliai“ / Etninės kultūros globos tarybos informacija : [Apie 2018 m. spalio 24 d. vykusią konferenciją „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Nurodoma, jog pranešimus perskaitė du VU kraštotyrininkų ramuvos atstovai: „Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų, poetas Vladas Braziūnas sujaudino savo prisiminimais apie tai, ką reiškė anuometiniam jaunam žmogui paslapčia, už uždangstytų langų dainuoti „Lietuva brangi“. Kitas kraštotyros judėjimo iniciatorius, ilgametis VU kraštotyrininkų ramuvos vadas Venantas Mačiekus papasakojo, kad jo poreikis užsiimti šia veikla kilo ne šiaip sau – o kasdien susiduriant su niekinamu požiūriu į lietuvių kultūrą.“] Voruta.lt (virtualus), 2018, spalio 27. Iliustr.
Červokienė, Daiva. V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko : [Pokalbis su šiųmetės literatūrinės Juozo Keliuočio premijos laureatu Venantu Mačiekumi. Daug vietos rašinyje skirta VU kraštotyrininkų ramuvai, taip pat Mačiekaus rinktai paprotinės teisės medžiagai, „Versmės“ leidyklos išleistoms knygoms.] XXI amžius, 2018, lapkričio 23, p. 6. Iliustr. (Perspausdinta: Alkas.lt (virtualus), 2018, lapkričio 26. Iliustr.)
Genienė, Virginija. V. Braziūnas: „Pasvalyje būnu ir nebūdamas“ : [Pokalbis su poetu, vertėju, fotografu, vienu iš VU kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų Vladu Braziūnu. Apie VU ramuvą jis sako: „Ramuvos išskirtinumas iš kitų etnokultūrinio sąjūdžio dėmenų veikiausiai bus tas, kad šioji apėmė ir nuosekliai plėtojo bene visus to sąjūdžio dėmenis: kraštotyrą (pirmiausia kompleksinės bei kitokios ekspedicijos, kruopštus jų medžiagos tvarkymas ir perdavimas mokslo institucijų saugykloms bei – pagal išgales – skelbimas); įvairių tautosakos žanrų kūrinių, daugiausia savo pačių užrašytų ir daugiausia dainuotinių, mokymasis bei mokymas ir skleidimas per vakarones ir kitas vos tik pasitaikomas progas; etnografinių ansamblių kūrimas bei kėlimas viešumon (klasikinis Žiūrų kaimo pavyzdys) ir kitoks palaikymas; nuolatiniai (paprastai kas savaitę) žygiai po Lietuvą ar (ir) Baltarusijos lietuviškas salas – anaiptol ne „turistiniai“, o tikros žygeiviškos dvasios, pažintinės ir patriotinės…“] Valstiečių laikraštis, 2018, gruodžio 8, p. 17–18. Iliustr.
Braziūnas, Vladas. Ąžuolėli šimtašaki, vidury pasaulio dygęs : [Pranešimas, skaitytas 2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirtoje Atkurtos Lietuvos 100-mečiui, folklorinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui. Per asmeninę autoriaus patirtį ir emocijas apžvelgiama VU kraštotyrininkų ramuvos ištakos ir pirmieji jos gyvavimo metai. „Platesnius ramuvos prisiminimus, gal ir visą knygą, turėčiau rašyti vien todėl, kad Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva ir pavadinimu, ir savo esminėmis nuostatomis su niekuo, su jokia kita anų ar šių laikų etnokultūrinio (ar net etnoreliginio) judėjimo atšaka painiojama nebebūtų. Visos šimtašakio šakos bei atšakos gražios ir vertos, tačiau kiekviena šlamėjo vis kiek kitaip, užtat kiekviena verta ir įdomi dar ir savaime.“]. Liaudies kultūra, 2018, Nr. 6, p. 55–57. Iliustr.: Vytauto Daraškevičiaus nuotr. (Atmintis)
Knygos
Vaitkevičienė, Daiva. Žydinti taurė: Baltų gėrimai ir apeigos : [Monografijoje, skirtoje alaus ir midaus darymo technologijai, papročiams ir apeigoms, rašant apie naminio alaus darymą ir vartojimą, cituojami Viktoro Dagio straipsniai, parengti remiantis jo etnografine medžiaga, surinkta VU kraštotyrininkų ramuvos ekspedicijose (beje, pavardžių rodyklėje nurodytas neteisingas vardas, pateikti ir ne visi puslapiai)]. V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 432 p. Iliustr. ISBN 978-609-425-283-9 (Monografija)
Straipsniai periodikoje ir interneto svetainėse
„Motina Žemyna...“ / Su tautosakininke ir mitologe, 2019 m. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureate Nijole Laurinkiene kalbasi Juozas Šorys : [Minima, jog Nijolė Šimelionytė-Laurinkienė buvo įsitraukusi į besikuriančios Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos, kuriai „tuomet vadovavo Jonas Trinkūnas, o vienas aktyviausių jos veikėjų, ideologų buvo filosofas (tuomet aspirantas) Arvydas Šliogeris, veiklą. Pirmojoje klubo kraštotyros ekspedicijoje Dūkštose dalyvavo ir Romualdas Ozolas. Šios autoritetingos asmenybės darė įtaką, kėlė ramuviečių entuziazmą, užsidegimą domėtis krašto praeitimi ir paveldu.“] Būdas, 2020, Nr. 1, p. 25–34. Iliustr. (Nacionalinės Jono Basanavočiaus premijos laureatai)
Baltrukevičius, Matas. V. Braziūnas: „Kultūrai tenka gaimaroti ir vis minti biurokratijos duobkelius“ : [Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pokalbių su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais ciklo rašinys – pokalbis su 2013 metų laureatu, ramuviškiu Vladu Braziūnu. Kalbėdamas apie studijų Vilniaus universitete pradžią Braziūnas pasakoja: „Ten jau buvo ne tik šnekamasi, dainuojama ar planuojama, bet ir smarkiai kūnijama Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos (rašoma tik taip ir ne kitaip!) mintis. Oficialiai įkūnyta 1970-ųjų kovo 5-ąją: įvyko pirmasis viešas ramuvos renginys. Jos buvau ugdomas. Jaučiausi pameistrys, bet veikiai kai kas many gal bus atpažinęs ir pavyzdį, ir mokytoją. Buvo nepaprastai greito lavėjimo laikas. Pilnas įtampos, nujaučiamų ar ne pavojų, praradimų, bet ir tikrumo.“] Bernardinai.lt (virtualus), 2020, gegužės 25. Iliustr.: Agnės Grinevičiūtės nuotr.
Vladas Braziūnas ir jo kelias / Klausimus pateikė Marius Kraptavičius : [Atsakydamas į klausimus Vladas Braziūnas pasakoja apie jam svarbius vaikystės takus, pasvališkių tarmę, mokytojus, o palietus studijų metus sako: „... lemtingiausia mano visapusiško lavėjimo kelrodė bus buvusi Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva [...]. Atvažiavau į Vilnių 1969-aisiais, jai vos pradėjus kurtis, po teisybei, dar tik būrelio bendraminčių galvose. Bet laimingo sutapimo dėka iškart ir patekau ne į kokį pašalį, o kaip tik į tą glaudų būrelį žmonių, privačiai besirenkantį, jau vien dėl to anuometiniu oficialiu supratimu nelegalų ir netoleruotiną. Ir vis dėlto jis gebėjo išnaudoti visas įmanomas galimybes įsiteisinti, pagaliau ir išlikti gyvas iki pat Lietuvos nepriklausomybės, per tuos dešimtmečius sukrauti pavydėtiną darbų kraitį, iš esmės – parengti lietuvių sielas laisvės pokyčiams. O tada provincijos jaunuoliui, daug kur netvirtam ir nesigaudančiam, ramuva buvo neregėtai spartaus dvasinio brendimo mokykla, tad ir su pačiu universitetu drąsiai lygintina.“] Meno bangos (virtualus), 2020, rugsėjo 10. Iliustr.
Straipsniai periodikoje ir interneto svetainėse
„Kiek atmenu, vis zurzu dainas...“ / Su ilgamete Žiūrų etnografinio ansamblio vadove Marcele Paulauskiene kalbasi Juozas Šorys : [Marcelė pasakoja apie vaikystę ir gyvenimą Žiūruose, šio krašto dainavimo tradiciją, ansamblio susikūrimą, bendravimą su Jonu Trinkūnu ir Vilniaus universiteto kraštotyrininkais ramuviškiais: „Ką žinau – mane tiesiog traukė tos dainos, o jos visur kaime skambėjo. Užgirstu, kur dainuoja, tai ir aš jau tą dainą moku. [...] J. Trinkūnas buvo kaip ir ansamblio krikštatėvis. Jis, išgirdis mūsų dainas, ėmė kalbint, kad mes ne tik sau dainuotumėm, bet ir kitiems. Kad važiuotumėm po Lietuvą ir kitiems koncertuotumėm. Žiūrų etnografinis ansamblis buvo vienas pirmųjų, susikūrusių Lietuvoje, ir tai atsitiko Jono dėka.“] Būdas, 2021, Nr. 1, p. 60–69. Iliustr. (Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas)
Iš Jono Trinkūno užrašų apie Ūlos kraštą / Parengė Saulė Matulevičienė : [Ištraukos iš 1971–1974-aisiais J. Trinkūno rašyto dienoraščio – apie Žiūrus, dzūkų būdą, darbus, dainas, Ūlą ir girią. Pabaigoje pateikiamas A. Gudelio rašinys apie pirmąjį Žiūrų ansamblio koncertą Vilniaus universitete 1971 m. vasario 21 d.] Būdas, 2021, Nr. 1, p. 70–78. Iliustr. (Atmintis)
Genienė, Virginija. Prabėgusio laiko metraštininkas : [Pokalbis su ramuviškiu kraštotyrininku, fotomenininku Klaudijumi Driskiumi apie jo kelią į kraštotyrą, knygas ir albumus, skirtus Lietuvos partizanams, bei naujausią – apie Gudijos lietuvius. Apie VU ramuvą Klaudijus kalba taip: „Ramuvos judėjimas buvo labai svarbus, nes jame dalyvavo daug jaunų sąmoningų žmonių, kurie domėjosi savo šaknimis, gilesniu savo krašto pažinimu. Antra, [...] tie jauni žmonės vaikščiojo nuo durų iki durų, užrašinėjo žmonių pasakojimus, dainas, papročius, skleidė pilietiškumo dvasią, iš sąstingio budindami visą tautą.“] Valstiečių laikraštis, 2021, kovo 6, p. 18–19. Iliustr.: K. Driskiaus nuotr.
Mačiekus, Venantas. Prie lietuvybės versmių: Dvidešimt penkeri metai su Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva (1972–1997) : [Ilgamečio VU kraštotyrininkų ramuvos vadovo prisiminimų pirmoji dalis skirta kelionėms po Vilniaus kraštą.] Šiaurės Atėnai, 2021, kovo 12, p. 14, 16. Iliustr. (Paveldas)
Mačiekus, Venantas. Prie lietuvybės versmių: Dvidešimt penkeri metai su Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva (1972–1997) : [Antroje prisiminimų dalyje pasakojama apie veiklos, kuri skatintų lietuviškumo stiprinimą, paieškas, atėjimą į VU kraštotyrininkų ramuvą, ekspedicijų organizavimo ypatumus, skirtingus santykius su VU rektorato, komunistų partijos, komjaunimo, profesinių sąjungų vadovais, sovietų saugumo (KGB) atstovų priežiūrą.] Šiaurės Atėnai, 2021, kovo 26, p. 14–15. Iliustr.: A. Petrašiūno nuotr. (Paveldas)
Mačiekus, Venantas. Prie lietuvybės versmių: Dvidešimt penkeri metai su Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva (1972–1997) : [Trečioje prisiminimų dalyje supažindinama su vasaros ekspedicijų rengimo problemomis, surinktos medžiagos tvarkymu bei publikavimu ir ryšiais su mokslo institutais, pasakojama apie su Vilniaus universiteto istorija susijusius darbus, ramuviškių tradicijas. Pora citatų: „Tautosakos, etnografinės ir kitokios medžiagos rinkimas, nuoširdus bendravimas su kaimo žmonėmis, liaudies dainos – visa tai žadino meilę gimtajam kraštui ir buvo gera tautiškumo ugdymo mokykla. [...] Ekspedicijos, žygiai, tradiciniai klubo renginiai, vakaronės, surinktos medžiagos tvarkymas vienijo ramuviškius, telkė juos į stiprų draugišką kolektyvą.“] Šiaurės Atėnai, 2021, balandžio 9, p. 14–16. Iliustr.: V. Dagio nuotr. (Paveldas)
Publikacijos moksliniuose žurnaluose
Apžvelgiant dainotyros horizontus / Bronę Stundžienę kalbina Živilė Ramoškaitė : [Rašinys apie ramuviškės Bronės Katilevičiūtės-Stundžienės mokslinę veiklą folkloristikos baruose. Minima ir VU kraštotyrininkų ramuva: „savaitgaliais su ramuviškiais bičiuliais traukiniu važinėdavome į Dzūkijos kaimus, į Marcinkonis, Zervynas, ypač dažnai – į Mardasavą“.] Tautosakos darbai, t. 64. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 212–225. Iliustr.
Straipsniai periodikoje ir interneto svetainėse
Mačiekus, Venantas. Rimtos ir linksmos gyvenimo istorijos : [VU kraštotyrininkų ramuvos vadovo prisiminimai: apie darbą Žiobiškyje; įsijungimą į VU kraštotyrininkų veiklą, kaip 1972 m. rugsėjį tapo ramuvos vadovu; apie iš paskos sekiojusius sovietinio saugumo seklius, apie sunkumus suorganizuoti kai kurias vasaros ekspedicijas; apie žygius su draugų būreliu po Lietuvą, etnografinių šalies regionų žmonių bendravimo ypatumus. Publikacijos pradžioje pateikta trumpa biobibliografinė informacija apie autorių.] Būdas, 2022, Nr. 6, p. 72–80. Iliustr. (Atmintis)
Čia registruojami straipsniai, knygos ir kitos publikacijos, susijusios su ramuva:
Kiekvienų metų skyrelyje publikacijų aprašus stengiamasi pateikti čia apibrėžta tvarka. Knygos ir publikacijos straipsnių rinkiniuose rikiuojamos abėcėlės tvarka, straipsniai periodikoje – chronologine tvarka.
Knyga apie ramuvą vis dar neparašyta, bet yra ramuviškių, kurie nenuleidžia rankų.