Priesaika


Naujiems ramuvos nariams spalio ar lapkričio mėnesį buvo rengiamos vadinamosios krikštynos. Jų metu naujokai, miško tamsoje įveikę švelnių sunkumų ir kerinčių reginių kupiną kelią, turėjo prisiekti. Daugelis ramuvos krikštynų vyko prie Žeimenio ežero, Pakretuonės malūne, tai atsispindi ir ramuviškių priesaikoje.



Ramuviškių priesaika PDF Spausdinti El. paštas

Įsiklausykite. /
Ar girdite, ką šnabžda ežero vilnys? /
Įsiklausykite. /
Ar girdite, ką ošia senos pušys? /
Ar girdite amžinąją gamtos šneką, mūsų žemės balsą? /
Įsiklausykite atvira jaunatviška širdimi. /
Jūs išgirsite, nes jauni pakyla aukščiau kasdienybės,
aukščiau pilkų rūpesčių, aukščiau abejingumo. /
Jūs norite būti kraštotyrininkai, todėl privalote išgirsti. /
Juk kraštotyrininkai nueina ten, kur nebūta, suranda tai,
kas nerasta, prakalbina tą, kas ilgus metus tylėjo. /
Aš tikiu, kad čia susirinko tie, kurie verti ramuviškio vardo, kurie
mokės jį pateisinti ir savo darbais garsins senąjį Vilniaus Universitetą. /
Tad sustokite čia, praeities ir ateities kryžkelėje,
kur dega Didžiojo Pažinimo ugnis, kur liepsną plaiksto keturi vėjai. /
Iš vienos pusės Šiaurys skydą žvangina,
iš kitos Pietys, praeities gaisrų dūmus atnešantis,
iš trečios - su Saule užtekančia,
iš ketvirtos - su Baltijos ošimu. /
Susikaupkite ir kartokite: /
Ne miestų turtingumu, /
Ne pilių tvirtumu, /
Ne drabužių puošnumu garsėja tautos, /
O išlaikydamos ir puoselėdamos gimtąją kalbą, /
Papročius, dainas ir legendas, /
Savo liaudies didvyriškų žygių aidus. /
Būsim verti protėvių kanklių, /
Būsim verti tėvų kovos, /
Būsim verti šiandienos darbų metraštininkai. /

          Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva
Priesaika
               Teksto metmenis sukūrė Rimantas Kasparas apie 1975–1977 m.
Dabartinį variantą apie 1977–1980 m. rašė
Viktoras Dagys, Daina Gapšytė, Gražina Kadžytė.
Redagavo Artūras Judžentis 1988 m.

***ramuva*******1990.X.5*******ramuva*******V.Dagio*archyvas*******ramuva*