Istorijos

Šiame skyriuje publikuojami ramuviškių atsiminimai, pamąstymai apie ramuvos reiškinį, jos žmones ir darbus. Skiltyje „Mūsų mintys“ atsiras vietos ir bendresnio pobūdžio rašiniams, skirtiems Lietuvos gamtai, jos kultūros istorijai, mūsų santykiui su ramuva ir Lietuva.



Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos ištakos PDF Spausdinti El. paštas

 

Kraštotyrininkų ramuvos judėjimas eina iš giliai ir toli, nesunku įžiūrėti jo sąsajas su plačiu prieškario nepriklausomybės metų lituanistiniu sąjūdžiu, likusiu gyvu žmonių atmintyje. Lituanistiniai Mokslų akademijos institutai, lituanistikos – plačiąja prasme – katedros pirmiausia Vilniaus universitete bus buvę lietuvybės židiniai, pokary užnešti brutalios ideologijos pelenų, bet po jais – niekad neišblėsę. Tautosakos, kalbos, etnografijos studijos bei ypač vasaros praktikos ir studentams vėrė akis ir širdis, Lietuvos žmonių dvasią rodė esant gražią, išmintingą ir tvarią.

Skaityti daugiau...
 
Kazimieras Eigminas PDF Spausdinti El. paštas

Kazimieras Eigminas

Viena iš įsimintinų ramuvos asmenybių buvo kalbininkas Kazimieras Eigminas. Būdamas gerokai vyresnis už daugumą ramuviškių jis visada su jais rasdavo bendrą kalbą – ne tik kas vasarą važiavo į ramuvos ekspedicijas, kur rinko vietovardžius ir kitą kalbos medžiagą, bet ir ėjo su studentais į žygius, energingai šoko vakaronėse, pasakojo anekdotus ir rodė fokusus.

Jo atminimui bendradarbiai kartu su ramuviškiais išleido knygą „Homo sum. Žodžiai Kazimierui Eigminui“ (Vilnius, 1998). Jon sugulė Kazimiero artimųjų, studijų ir darbo draugų, gausybės žygių (prieš ateidamas į ramuvą Kazimieras daug keliavo su Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto žygeiviais) bendrakeleivių, Vilniaus miesto kraštotyros ekspedicijų dalyvių ir VU ramuviškių atsiminimai.

Skaityti daugiau...
 
Kovo 16 – Knygnešio diena PDF Spausdinti El. paštas

Jurgis Bielinis

Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba, tiksliau, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.

J.Bielinio kapas SuosteKnygnešys – žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Jį galima tik nusakyti ir paaiškinti jo reikšmę. Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Ko gero, toks šio žodžio ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.

Skaityti daugiau...
 
Nikolai Mikhailov PDF Spausdinti El. paštas

 

Nikolajus Michailovas

Nikolajus Michailovas (Nikolai Mikhailov, 1967.06.11 Maskva – 2010.05.25 Udine). 1989 m. baigė Maskvos universiteto klasikinės filologijos specialybę. Prof. Vladimiro Toporovo mokinys. Nuo 1999 m. gyveno Italijoje. Nuo 1992 m. Pisos universitete dėstė rusų kalbą ir slavų mitologiją. 1994–1996 m. dėstė ir Trento universitete. 1998 m. Leideno universitete (Nyderlandai) apgynė daktaro disertaciją „Ankstyvieji slovėnų kalbos paminklai“. Nuo 1998 m. Udinės universiteto profesorius. 1995 m. su Pietro Umberto Dini'u įkūrė ir iki 2004 m. padėjo leisti baltistikos žurnalą Res Balticae. 1998 m. su Monika Kropej ir kitais įkūrė ir leido žurnalą Studia mythologica Slavica. Domėjosi baltų ir slavų mitologija, paskelbė publikacijų.

Skaityti daugiau...