2018 m. PDF Spausdinti El. paštas

Knygos

...

Publikacijos moksliniuose žurnaluose

...

Straipsniai periodikoje ir interneto svetainėse

Seliukaitė, Irena. Kraštotyros judėjimo šimtmetis: 1918–2018 / Parengė Juozas Šorys : [Kraštotyros judėjimo šimtmečiui skirtoje konferencijoje skaityto pranešimo pagrindu parengtas straipsnis, kuriame iškeliama ir VU kraštotyrininkų ramuvos reikšmė: „Ramuvos veikla vertintina keleriopai: ji ne tik surinkta vertinga medžiaga praturtino Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos institutų, Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos archyvus, bet ir tapo nepaprasta jaunimo auklėjimo mokykla. Sovietmečiu veikė nemažai alternatyvių judėjimų, pavyzdžiui, žygeiviai, kurie daugiau keliavo, rūpinosi savo krašto pažinimu. Bet dabar mane šiek tiek trikdo, kad tokio pobūdžio organizacijų vadai ir dalyviai dedasi dideliais patriotais ir valstybės kūrėjais, nes savo apimtimi, svarba ir prasme Ramuvos veikla juos toli lenkia. Išėjusieji visapusiškai patriotišką, tautiškai orientuotą Ramuvos mokyklą ir dabar yra aktyvūs folklorinių ansamblių vadovai, mokytojai, įvairios etnokultūrinės veiklos organizatoriai, kultūrininkai, žurnalistai, tyrinėtojai.“]. Liaudies kultūra, 2018, Nr. 5, p. 34–47.

S. Tumėnas: „folklorininkai ir žygeiviai sovietmečiu buvo tylieji rezistentai, Sąjūdžio šaukliai“ / Etninės kultūros globos tarybos informacija : [Apie 2018 m. spalio 24 d. vykusią konferenciją „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Nurodoma, jog pranešimus perskaitė du VU kraštotyrininkų ramuvos atstovai: „Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų, poetas Vladas Braziūnas sujaudino savo prisiminimais apie tai, ką reiškė anuometiniam jaunam žmogui paslapčia, už uždangstytų langų dainuoti „Lietuva brangi“. Kitas kraštotyros judėjimo iniciatorius, ilgametis VU kraštotyrininkų ramuvos vadas Venantas Mačiekus papasakojo, kad jo poreikis užsiimti šia veikla kilo ne šiaip sau – o kasdien susiduriant su niekinamu požiūriu į lietuvių kultūrą.“] Voruta.lt (virtualus), 2018, spalio 27. Iliustr.

Červokienė, Daiva. V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko : [Pokalbis su šiųmetės literatūrinės Juozo Keliuočio premijos laureatu Venantu Mačiekumi. Daug vietos rašinyje skirta VU kraštotyrininkų ramuvai, taip pat Mačiekaus rinktai paprotinės teisės medžiagai, „Versmės“ leidyklos išleistoms knygoms.] XXI amžius, 2018, lapkričio 23, p. 6. Iliustr. (Perspausdinta: Alkas.lt (virtualus), 2018, lapkričio 26. Iliustr.)

Genienė, Virginija. V. Braziūnas: „Pasvalyje būnu ir nebūdamas“ : [Pokalbis su poetu, vertėju, fotografu, vienu iš VU kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų Vladu Braziūnu. Apie VU ramuvą jis sako: „Ramuvos išskirtinumas iš kitų etnokultūrinio sąjūdžio dėmenų veikiausiai bus tas, kad šioji apėmė ir nuosekliai plėtojo bene visus to sąjūdžio dėmenis: kraštotyrą (pirmiausia kompleksinės bei kitokios ekspedicijos, kruopštus jų medžiagos tvarkymas ir perdavimas mokslo institucijų saugykloms bei – pagal išgales – skelbimas); įvairių tautosakos žanrų kūrinių, daugiausia savo pačių užrašytų ir daugiausia dainuotinių, mokymasis bei mokymas ir skleidimas per vakarones ir kitas vos tik pasitaikomas progas; etnografinių ansamblių kūrimas bei kėlimas viešumon (klasikinis Žiūrų kaimo pavyzdys) ir kitoks palaikymas; nuolatiniai (paprastai kas savaitę) žygiai po Lietuvą ar (ir) Baltarusijos lietuviškas salas – anaiptol ne „turistiniai“, o tikros žygeiviškos dvasios, pažintinės ir patriotinės…“] Valstiečių laikraštis, 2018, gruodžio 8, p. 17–18. Iliustr.

Braziūnas, Vladas. Ąžuolėli šimtašaki, vidury pasaulio dygęs : [Pranešimas, skaitytas 2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirtoje Atkurtos Lietuvos 100-mečiui, folklorinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui. Per asmeninę autoriaus patirtį ir emocijas apžvelgiama VU kraštotyrininkų ramuvos ištakos ir pirmieji jos gyvavimo metai. „Platesnius ramuvos prisiminimus, gal ir visą knygą, turėčiau rašyti vien todėl, kad Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva ir pavadinimu, ir savo esminėmis nuostatomis su niekuo, su jokia kita anų ar šių laikų etnokultūrinio (ar net etnoreliginio) judėjimo atšaka painiojama nebebūtų. Visos šimtašakio šakos bei atšakos gražios ir vertos, tačiau kiekviena šlamėjo vis kiek kitaip, užtat kiekviena verta ir įdomi dar ir savaime.“]. Liaudies kultūra, 2018, Nr. 6, p. 55–57. Iliustr.: Vytauto Daraškevičiaus nuotr. (Atmintis)

...