Švilpukas. Vagonas. Tyla.Ilgas ėjimas per sniegą.Pasišiaušus tuteišio galva.Griūvančios dvaro sienos.Aviečių karšta arbata –Paskui, pasibaigus dienai.Pokalbis slenka lėtai –Tarsi tamsa į kiemus.Ištirpsta rutinos ūkuosPrisiminimų salos.Tik suskamba iš tamsosLyg šviesa – „Stovi žirgelis...“Ir užgriūva lyg lavinaMelodijos, dienos ir naktys...Tu turėjai šitai kadais,Tad nedrįski dabar prarasti.
Daiva Kazirskytė, 2011 m.