|
Jojau dienelų, tamsių naktelų,
Nebranda žirgelis viešo kelalio.
0 kai atrado viešą kelalį,
Po manim žirgelis nebnustovėjo.
Nebnustovėjo vis šokinėjo,
O mano mergela miego norėjo.
Miego norėjo, nebnustovėjo
Kaip žalia rūtela vėjo puciama.
Vėjo puciama, lietaus lyjama,
Miglotų rytelį rasų kreciama.
Numik, mergela, nors valandėlu
Iš vargų, iš bėdų, iš rūpestėlių.
Nors atsigulsiu, bet neužmigsiu,
Mislysiu dūmosiu, kur bernužėlis.
Ar Vilniaus miesti, ar Varšuvėlėj,
Ar slauniam kaimely pas motinėlį.
Nei Vilniaus miesti, nei Varšuvėlėj,
Tik slauniam kaimely pas motinėlį.
|
