Litanija (1995 metų variantas) Spausdinti

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos
LITANIJA


Yra senajame Vilniaus universitete kraštotyrininkų ramuva. Ji – didžioji pradžių pradžia ir priežasčių priežastis. Šioje litanijoje chronologiškai pateikiami svarbiausi istoriniai įvykiai.

Pirmoji jos dalis – „Iš kur ramuva prasidėjo?“ – apie klubo gimdytojus – studentus. Antroji dalis skirta rimtesniems žmonėms, sakytume, ramuvos krikštatėviams – moksliniams klubo vadovams. Trečioje dalyje charakterizuojamos klubo surengtos kompleksinės kraštotyros ekspedicijos. Ketvirtoji dalis pasakoja VU kraštotyrininkų ramuvos vestuvių ir raiškesnių meilių istoriją.

Litanija yra Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos permanentinis kūrinys, tebekuriamas šiandien. Jis niekada nebus užbaigtas.

Po kiekvienos eilutės jaunų mergaičių ir moterų choras gieda „Verskis per galvą“ arba „Verskitės per galvas“ (priklausomai nuo to, ar sakinyje buvo vienaskaita, ar daugiskaita).


KIRVĮ NULEISIM, KIRSTI NELEISIM


Avinėli baltas, niekuo nekaltas, kurs išvoliojai Mačiekaus dirvonus,  /
Mačiekau, didysis ir vienatinis vadų vade, /
Ir visi apsukrieji jo padėjėjai, /
Iš kur ramuva prasidėjo? /

Braziūnas rašytojas pagimdė Gražiną Meilutytę, /
Gražina Meilutytė pagimdė Vingaudą Baltrušaitį irgi Kasparą Rimantą, /
Baltrušaitis ir Kasparas pagimdė Bonifacą Stundžią, /
Bonifacas pagimdė žvitriąją Živilę Antanaitytę, /
Antanaitytė pagimdė Regimantą Pranaitį, /
Pranaitis pagimdė Viktorą Dagį, /
Dagys pagimdė Kazimierą Garšvą, /
Garšva pagimdė Valių Žalkauską, /
Žalkauskas pagimdė Alių Petrašiūną, /
Petrašiūnas pagimdė Rimutę Krušaitę, /
Rima pagimdė Klaudijų Driskių, /
Driskius pagimdė Elvyrą Alėjūnaitę, /
Alėjūnaitė pagimdė Voldį Striužą, /
Striužas pagimdė Loretą Paužaitę, Mėtą Žukaitę irgi Vaivą Starkauskaitę, /
Šios gi trynukės pagimdė Arūną Vaicekauską, /
Vaicekauskas pagimdė Janiną Latonaitę, /
Latonaitė pagimdė Eugenijų Driskių irgi Artūrą Judžentį, /
O vieną skausmingą vakarą Artūras bei Eugenijus pagimdė Birutę Palujanskaitę, /
O ši skaisčioji mergelė svietan išleido Viliutę Ružinskaitę,/
O su ja išriedėjo linksmoji mergytė Levutė Samuolytė, /
Nepailstantis Dagys nekaltai pradėjo Trepsę Teresę Šernaitę, /
Teresė Šernaitė pagimdė Egidijų Zaikauską, /
Kad šis Atsivestų į svietą Živilę Mickevičiūtę, Skaidrą Kasarskaitę ir Dalią Balvočiūtę, /
Po ilgų kančių Viktoras Dagys iš filosofinio kiaušinio išperėjo Paulių Vaidotą Subačių, /
O šis – dvi nepaklusniąsias mergytes - Aušrą Vaicekauskaitę ir Jolantą Vilkaitę, /
Vieną liūdną trečiadienio naktį vabalais iš dangaus nusileido
Ramunė Kulikauskaitė ir Egidijus Žukauskas, /
Metų plynėj Gražina Meilutytė svietan išleido Astą Karaliūtę iš paskos gi Kęstutį Bredelį, /
Kad šiedu į tas pačias vežėčias įtrauktų Jurgitą Palikevičiūtę, Gitaną Adomavičiūtę bei Jolantą Vaičiūnaitę,/
Vieną lietingą žiemą Gražinos Kadžytės giesmelėmis pragydo Dalia Tamulaitytė, /

################################################################################

Per Vadų Vado Venanto Mačiekaus nekaltą prasidėjimą, /
Per Eigmino gražų panoms patikimą, /
Per šlovingiausią ir gražiausią Miliaus prisijungimą, /
Per Girdenio nekaltą atsivertimą irgi nusivertimą, /
Per Garšvos sopulingą atsitolinimą, /
O Mardosos dažnėjantį ir nusistovėjusį dalyvavimą, /
Per Birutės Jašiūnaitės aukštaitiškai-žemaitišką šnektą ir kalbininkams padėjimą, /
Per Aliaus fotografo irg istoriko ištikimybę, /
Per Nikolajaus Michailovo kuklų irgi atkaklų lietuviškumą, /
Mačiekau, didysis ir vienatinis vadų vade, /
Ir visos protingosios bei žavingosios jo padėjėjos, /
Avinėli baltas, niekuo nekaltas, kurs išvoliojai Eigmino vasarojų, /

################################################################################

O jūs,  prakaitingosios ramuvos ekspedicijos, /
Dūkštų ąžuolynai, Griškabūdžio senienos, /
Žiūrų pieskynėliai ir vingriosios upės, /
Tverečiaus kuokynės arba vakaruškos, /
Sarių vėželiai ir užstalės anekdotai, /
Luokės Šatrija ir raganos narsiosios, /
Joniškėlio linksmybės ir lygumos nykiosios, /
Zagarės cigonai ir sveplosios snekos, /
Kvėdarnos dulkės ir saldžiosios trešnės, /
Tauragnų kalnynai ir plikos maudynės, /
Dienovidžių nemazgotos torielkos, kanalizuotosios Lietaukos žiomenys, /
Panemunėlio senosios gazietos irgi triūbingosios keltuvės, /
Obelių ir Kriaunų ežerynai ir šokliosios varlės, /
Paežerių svetingieji irgi vaišingieji supratingieji suvalkiečiai, /
Pašvitinio mergiškos keltuvės irgi saldieji virtieniai, /
Lauksargių mūrai raudoni lietuvninkų žemėje, /
Seirijų dainingosios dzūkės irgi takeliai Pirciukan, /
Mielagėnų gražiosios virėjos irgi Guntauninkų kaimas, /
Vakarais skamba bliūdai prie melsvo namiūkščio, Ylakiuos, akmeningoje žemėje, /
Sintautų lietingosios dienos irgi visų paputėjimas, /
Papilio šokliosios blusos, „Žemės laisvosios“ alus  ir senių gražus pagausėjimas, /
Apsiniaukus Giedraičių padangė ir mįslinga vadų emigracija lenkuosna, /
Gražiškių liūdnos istorijos, sovietų zastavos irgi grūšių daugybė, /
Platelių kurortinis nesvetingumas irgi visuotinis apsnūdimas, /
Karščiu alsuojantys Kapčiamiesčio smėlynai bei ramuviškių brydės jotvingių ežerynuos, /
Viešintų katinai, visuotinis „durniaus“ plakimas irgi vadams nepaklusnumas, /
Nežemaitiškas lomiškių vaišingumas irgi visuotinė sausra aplinkui, /
Dėmesingi Kriūkų zanavykai irgi drumzlino Nemuno kopos, /

################################################################################

Visos nekaltos mergelės ir moterys kilniosios, /
Visi negausūs ir žioplavoti ramuvos berneliai, /
O nekalčiausieji ir skaisčiausieji ženotieji vyrai, /

Jurkūnaitė pagavo Šliogerį filosofą, /
Erika suvystė Vingaudą Baltrušaitį, /
Baltoji Viltrakytė ypatingai sutvarkė Joną paišytoją, /
Anelė Zagurskaitė gražiai pabalnojo mergų numylėtinį Valių Žalkauską, /
Regimantas Pranaitis pamažu pasičiupo Gimą Girdzevičiūtę, /
Bonifacas Stundžia smagiai prisvilo prie Bronės Katilevičiūtės, /
Viktoras keliauninkas risnom susisiuvo su Vale skaičiuotoja irgi paišytoja, /
Pažangius pavalkus užsimovė patogi Dilytė ir fizikas Sutkus, /
Į busilo gūžtą netikėtai suklupo barzdotas Braziūnas ir klasikė Alma, /
Iš sociologo Juro Taručio rankų Rimui Sliužinskui į glėbį nukrito nidiškė Nijolė, /
Trakų Jakubavičiūtė riestais pyragėliais švariai atiteždė flegmatišką Rimanto širdį, /
Jono Jakimavičiaus fotoobjektyvas pagaliau užsikirto Dalios Ylekytės širdelėj, /
Neskubriojo Petrašiūno ir šviesiosios Elvyros meilė galutinai suliepsnojo ant dviračių, /
Vyčio amžinai besiblaškančią širdį išgydė švelnioji Rūtelė, /
Mūsų didįjį Pranį pagaliau suraitė švelnioji Janytė, /
Gintaro Žernio smuikas dainuos vien tik Astai Šekštelytei, /
Savo irštvon dainuojančią parnešė Vilkas Loretą Paužaitę, /
Egidijus Zaikauskas vieną pirmadienį nelauktai susiprato, kad skirta jam Dalia yra Balvočiūtė, /
Gamtininkai Edita ir Vidmantas susuko jaukų lizdelį, /
Skaičiuotojai Eugenijus Driskius ir Asta Bubkevičiūtė susiskaičiavo šeimos išlaidas, /
Artūras Judžentis senbernių cnatos vainiką išmainė į dailiąją Asta Jasaitytę, /
„Sveikas gyvenimo būdas“ – Arūnas Maršalka nepagydoma liga apkrėtė daktarę Ireną, /
Moteriškoji Ramunė Kulikauskaitė suvisam apžavėjo statytoją Egidijų, /
Vitolis Bendinskas klaidžiuose ramuvos labirintuose sutiko Daivą Kazirskytę, /
Filosofinius ramuvos reformatoriaus Pauliaus ieškojimus įprasmino kantrioji Jolanta, /
Matematinė Artūro Puskunigio kantrybė galų gale palenkė šauniąją Aušrą, /
Basakojis irgi gudragalvis Mantas Lapinskas Antakalnio pušynuos pasigavo eikliąją stirnaitę Dainą Bartkutę, /
Suvalkietiškas nuovokumas irgi apsukrumas į vieną lizdą atvedė Astą Rudaitytę bei Raimondą Štreimikį, /
Su žemaitišku užsispyrimu Kęstutis Bredelis priveikė karališką Astutės širdį, /
Matematiko Jauniaus armonika sučiulbo vien Astai Jakštytei, /
Romantiškos Dalios Tamulaitytės giesmės priviliojo ekonomistą Arvydą Bagdonavičių, /


Siūlome vienišų sielų žaizdas balzamu moterystės garbingai patepti senbernių cnatos vainiką dorai benešiojantiems Gintarui, o taipgi Kazimierui, /


Mačiekau didysis ir vienatinis vadų vade, /
Ir visi greitieji jo padėjėjai irgi padėjėjos, /
Avinėli baltas niekuo nekaltas kurs išvoliojai Miliaus rugienas, /
Kur gyvenimo vingiai, o ramuva, visus mus nubogins?