Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba, tiksliau, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.

Knygnešys – žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Jį galima tik nusakyti ir paaiškinti jo reikšmę. Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Ko gero, toks šio žodžio ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.

2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena (1846 m.) – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.

Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos žygiuose esame ne kartą lankęsi Suoste (Biržų r.), kur bažnyčios šventoriuje palaidotas garsusis mūsų knygnešys Jurgis Bielinis, esame buvę ir prie jo ąžuolo – į vakarus nuo Suosto, Purviškių kaime, yra jo gimtinė.

Jurgis Bielinis buvo ne tik Lietuvos knygnešys, bet ir publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Jis laikomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikusio draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo tinklo įkūrėju. Ne sykį buvo įkliuvęs caro žandarams, bet vis ištrūkdavo. Savo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“.

1936 m. Kaune buvo pastatytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ansamblis ir įrengtas Knygnešių sodelis, kuriame yra garsusis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Knygnešys“ bei knygnešių sienelė, skirta žymiausiems knygnešiams pagerbti.

Monografija apie Jurgį Bielinį:
Misius, Kazys; Kaluškevičius, Benjaminas. Didysis knygnešys Jurgis Bielinis. Vilnius: Diemedis, 2006. 312 p. : Iliustr., asm. ir geogr. rodyklės. ISBN 9986-23-131-0.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos virtuali paroda „Jurgis Bielinis, nešęs lietuvišką žodį“

Butkevičius, Algirdas. Jurgis Bielinis. Knygnešių patriarchas – išsamus straipsnis apie Jurgio Bielinio gyvenimą ir veiklą

Vaičeliūnas, Antanas. Norint sukurti tautoje vienybę ir didžią ateitį, dabartis reikalauja praeities didvyrių pėdomis eiti – rašinys apie knygnešystės istoriją ir jos veikėjus iš Biržų krašto

Straipsnis apie knygnešystę anglų kalba „The 19th-Century Lithuanians Who Smuggled Books to Save Their Language“